sutižti

sutižti: sutìžti intr. DŽ, KŽ, Kv 1. DŽ, NdŽ, Pd išmirkus suminkštėti, suskystėti, pasileisti: Ka ilgai verdi, anie (kukuliai) sutiñža Pvn. Sutiñža tie baravykai LKT157(Pkp). Krim̃ta i sutiñža – minkšti obūliai Grd. Mėlenės yr minkštos uogos, anas reik rinkti į mažus kreželius, tumet nesutỹžta Vkš. Bulvos bevirdamos sutìžo J. Sutiñža bulbės krintančios, kaip verda J. Miltingos bulbės – kaip anos verdant sutiñža! Krš. Sūriai sutìžę Gs. Mas liūbam suarti balandžio mėnesė[je] pūdymą – sutỹžta tie grumtai Akn. Kaip gavo vandens, popierius ir sutìžo besiveizant Vvr. Jei putėsiai gaminami be želatinos, juos reikia greit paduoti, nes stovėdami jie sutyžta rš. Šlapias sniegas tuoj sutyžta į bjaurų purvą rš. Šokau šokau, sutižo batai [iš sviesto], šarką ožka suėdė, kepurė ištirpo LTR(Krt). 2. NdŽ, Skd suirti, subyrėti, sutrupėti: Sugriuvo, sutìžo troba Škn. Jau birėjo subirėjo, rodos, ta troba ten sutìžo subuvo Klk. Parsivežėm čia tą koplyčelę, buvo didliai toki sutìžusi Grš. Kombainas buvo sutìžęs Trk. Tos rogės visai sutìžusios Krp. Sutìžo aulys Skdv. Tau zaras žambis sutìžo, tu turi mokėti įsitverti Brs. Bet nė[ra] sutìžusios visos anos (linų galvenos), tik ką nūtrupa nu tų stiebelių Trk. | prk.: Sutìžo troba nebė[ra] tvarkos Pln. Veselija sutìžo J. 3. nuspurti, apibrigzti, susidėvėti: Sutìžo tas švarkelis, pažastės iškritinėjo Krš. Sijonas benga sutìžti – reiks naują siūdinties Vkš. 4. sudužti: Sutìžo – iškrito iš kišenės Trk. I kulka sutiñža į šerno kaulą Vdk. Iškrito iš rankų puodelis i sutìžo Mžk. Deviau – i sutìžo [butelis] Trk. Tekšt par puodą, tas ir sutìžo Vkš. Puodai sutižo ir sviestas pasklido Blv. Kai mašina virto ant šono, du langai sutìžo Jrb. Jis visu greičiu važiavo, o mašina prieky stovėjo, tai sutìžo Snt. Buvo ranką susimalęs, ko nesutìžo movęs [motociklu] į zomatą Rdn. Jug aš mačiau, kiek ten tolie ta bomba krito – ten galėjau ir aš sutìžti Akm. Jau šoksu par tą arklį – i sutižáu į antrą pusę Gršl. 5. nutukti: Sutìžusios moters, t. y. nutukusios J. 6. Kv nuleipti, nusilpti, suglebti: Tokia šilčiausi, sėdam sutìžusios Krš. Ka tokios dienos, aš dar daugiau sutìžęs Vgr. Į kambarį įėjo dvi ponios, senokos, sutižusios LzP. Tokie orai – tokia sutìžusi esu Krš. Sutiñža vyrai gerdami kai grybos Krš. Sėjos laikas, o tu sutižái (susirgai) End. 7. NdŽ prk. būti neveikliam, aptingusiam, išlepti: Nesutìžęs vaikas – pats apsivelka Krš. Sukas boba, nesutìžusi Krš. Sutìžusios mergos liuob i sėdės [šokiuose] kerčio[je] Krš. Sutìžęs vaikis – neranda mergos Rdn. Senatvia jau y[ra] – sutìžęs jau esi Vgr. Sutìžom ant amžiaus galo, o ką tu padarysi! End. Ana buvo mitri, ana buvo nesutìžusi Sd. Aš buvau toki nesutìžusi, nėkas munęs nepaneikė Klk. Kaip tu nesutižusi mergelka, grobstytų tave ponios nusisamdyti Žem. | Sutìžusi veselija kaip ožio vėdarai J. ^ Sutìžęs kaip vėdaras Tv. Jis tik pietus paėda, tai sutỹžta kai sviestas ant saulės Rs.
sutìžusiai adv. KŽ: Ans dirba sutìžusiai, t. y. nepravorniai J.
\ tižti; aptižti; įtižti; ištižti; nutižti; patižti; pratižti; pritižti; sutižti; užtižti

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

sutižti — suti̇̀žti vksm. Màno sandãlai jaũ visái suti̇̀žo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sutežti — sutèžti NdŽ, Jnšk, Pkr, Pšl 1. DŽ žr. sutižti 1: Sausa vapna ir plyta sutẽžo nuo vandens J. Težlis, kad senas yra, sutę̃žta LKT130(Krg). Nuskinti visai prinokę [slyvų] vaisiai greitai sutęžta rš. Koks bulbų skanumas [buvo] – kaip miltai, daba… … Dictionary of the Lithuanian Language
sutižinti — sutìžinti 1. NdŽ, Grg, Als, Užv, Ll caus. sutižti 1: Tik nesutìžinkiat bulbių, veizėkiat virdamos Krš. Sutìžinau pyragaičius Vdžg. Parvirino, sutìžino kleckus Rdn. 2. Grk caus. sutižti 4: Galvą su lazda sutìžino Gr. Į šipulius sutìžinau Rs … Dictionary of the Lithuanian Language
pratižti — pratìžti NdŽ žr. sutižti 1: Pratìžęs sniegas kap košė KzR. Pratižusi buvo, sunki eiti Šts. tižti; aptižti; įtižti; ištižti; nutižti; patižti; pratižti; pritižti; … Dictionary of the Lithuanian Language
aptižti — aptìžti intr. K, Š, K.Būg, Rtr; I 1. K, KŽ kiek paskystėti, pasileisti, suminkštėti: Aptìžęs kelis, kad lyna, šaltį leidžia J. Aptìžusios bulbės miltingos išvirusios J. Aptìš kleckiukai, tiek ilgai nevirink Krš. Bevežant visi obūlai aptìžo… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbliurkti — 2 išbliur̃kti intr. 1. sutilžti, sutižti: Medis, vandeny bemirkdamas, išbliur̃ksta Jnš. Bulvės nuo vandenio išbliur̃ko Jnš. Pradėjo lyti, išbliur̃ko visi keliai ir takai Jnš. 2. išpursti: Jų raudoni platūs snukiai panešėjo į išbliurkusį patėvio… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištižti — ištìžti intr. Š, J.Jabl, NdŽ, KŽ 1. K, Žlp, Strn suminkštėti, pasileisti, praskysti: Kelias ištìžęs Rtr. Rudenį y[ra] ištìžę visi pašaliai Lk. Ganyklos tos ištìžusios pavasarį, pelkės, kupstynės Pšš. Ištižusioje žemėje negalima dirbti su… … Dictionary of the Lithuanian Language
nupezti — nupèzti intr. Kair nusilpti, suvargti, sutižti: Ka ji jau visai nupẽzo Jnš. Kodėl tu šiandie toks nupẽzęs? Žg. pezti; išpezti; nupezti … Dictionary of the Lithuanian Language
nutižti — nutìžti intr. 1. apirti, nuskilti, nubirti, apgriūti: Nutìžo tiltas, tujau ir iškėlė kalbas, kad baido patiltė[je] Šts. Nutìžęs (nuiręs) anos butẽlis Jdr. Stogo mat nebklojo, mūrai tie nutìžo, nubiro, išvirto sienos Jdr. Da i daba y[ra]… … Dictionary of the Lithuanian Language
paleisti — I. suteikti laisvę, duoti sutikimą. 1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paleistas… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias

sutižti

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Academic Dictionaries and Encyclopedias

Dictionary of the Lithuanian Language

sutižti

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Direct link